Skip to content

Ankstesnis Danijos ir Baltijos šalių bendradarbiavimas

Danijos ir Baltijos valstybių bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityse buvo labai išplėtotas nuo pat 1991 metų, kai Baltijos valstybės atsiplėšė nuo Sovietų sąjungos, ir 1994, kai paskutiniai Sovietų kariai paliko Baltijos valstybių teritorijas.

Pradžioje bendradarbiavimo tikslas buvo paremti Baltijos šalių pastangas atkurti nacionalines struktūras ir institucijas, kad galima būtų užtikrinti valstybių pajėgumus apsiginti ir užsitikrinti suverenumą.

Vėliau pagrindiniu tikslu tapo Estijos, Latvijos ir Lietuvos priėmimas į NATO. Karinėje srityje, visų pirma, bendradarbiavimo pobūdį diktavo Partnerystės taikos labui programa, tačiau vėliau ją pakeitė taip vadinami Narystės veiksmų planai, kuriuose NATO narystės reikalavimai buvo aprašyti detaliau. Šie plėtros planai buvo atidžiai vykdomi ir jau 2004 metais visos trys Baltijos valstybės pasiekė NATO narystę.

Danija aktyviai prisidėjo prie šios sėkmės teikdama didžiulę paramą, kuri pasireiškė tiek technikos ir išteklių dotacijomis, tiek mokymais bei konsultavimu.
Danijos tuometiniai, o kartu ir dabartiniai interesai, buvo kuo artimesnis bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityse, todėl iki šiol bendri Baltijos valstybių projektai yra Danijos remiami.

Pirmasis bendras Baltijos valstybių projektas buvo Baltijos šalių taikos palaikymo batalionas „BALTBAT“, kuris yra sudarytas iš maždaug 500 karių apmokytų tarnybai taikos palaikymo operacijose. Projektas pradėtas 1994-1995 metais ir buvo remiamas daugelio NATO šalių, o vadovaujamas Danijos.

Jungtinė Baltijos valstybių karinės jūrų eskadra „BALTRON“ buvo antrasis jungtinis Baltijos valstybių projektas vadovaujamas Vokietijos ir remiamas tų pačių NATO valstybių, kurios rėmė „BALTBAT“. Šio projekto tikslas buvo Baltijos valstybių gebėjimas kartu vykdyti išminavimo ir gelbėjimo užduotis Baltijos jūroje. Danija stipriai rėmė šį projektą tiek technikos ir išteklių dotacijomis, tiek mokymais.

Vėliau sekė jungtinė oro erdvės stebėjimo iniciatyva „BALTNET“ naudojama tiek kariniais, tiek civiliniais tikslais. Idėjos ištakomis galima laikyti amerikiečių iniciatyvą „Regional Air Space Initiative“, kuri siūlė pagelbėti Centrinės ir Rytų Europos valstybėms sukurti saugesnę ir geresnę karinio ir civilinio oro eismo valdymo sistemą ir taip padidinti judėjimo oro erdvėje saugumą. 1995 metų rudenį Norvegija prisiėmė vadovavimą šiam projektui, kuris buvo įgyvendintas pagal „BALTBAT“ ir „BALTRON“ modelį. Danija ne tik dalyvavo koncepcijos kūrime, bet taip pat prisidėjo daugiausiai radijo technikos dotacijomis ir mokymais.

Paskutinis jungtinis Baltijos šalių projektas yra Baltijos gynybos koledžas „BALTDEFCOL“. Tai jungtinė Baltijos karinio išsilavinimo institucija, esanti antrame pagal dydį Estijos mieste Tartu ir  suteikianti akademinį išsilavinimą.
Projektas vadovaujamas Švedijos ir stipriai remiamas Danijos buvo pradėtas 1998-ų metų vasarą. Didžiulė Danijos parama taip pat lėmė tai, kad pirmasis koledžo komendantas buvo danas. Danija itin domėjosi ir iki šiol domisi „BALTDEFCOL“ veikla, nes ši institucija yra labai svarbi šalių gebėjimui lavinti kompetentingus karinius ir civilius pareigūnus.

 

Informacija atnaujinta 2016-04-27